Ar galima gerti vandenį pirtyje?

I. Trys priežastys, kodėl reikia gerti vandenį saunoje

• Papildyti vandens praradimą ir užkirsti kelią dehidratacijai: Gausus prakaitavimas pirties metu greitai sumažina vandens kiekį organizme. Laiku nepapildžius, gali pasireikšti lengva dehidratacija, pasireiškianti troškuliu, sumažėjusiu šlapimo išsiskyrimu, išsausėjusia oda ir kt.; sunkiais atvejais tai gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį, širdies plakimą ir net šilumos smūgį. Vandens gėrimas tiesiogiai papildo kūno skysčius ir palaiko organizmo vandens-druskų balansą.
• Pagalba reguliuojant temperatūrą ir padidina saunos efektą: Pakankamas vandens kiekis leidžia organizmui palaikyti normalią prakaitavimo funkciją, o prakaitavimas yra pagrindinis būdas atsivėsinti pirties metu. Jei vandens neužtenka, sumažės prakaitavimas, trukdantis organizmo šilumos išsklaidyti, o tai ne tik sumažina pirties patirtį, bet ir gali padidinti organizmo naštą dėl perkaitimo.
• Apsaugokite širdies ir kraujagyslių sistemą ir sumažinkite kūno naštą: Esant dehidratacijai, padidėja kraujo klampumas, o širdis turi daugiau dirbti, kad pumpuotų kraują, o tai lengvai padidina spaudimą širdies ir kraujagyslių sistemai. Ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms savalaikis drėkinimas gali sumažinti padidėjusio kraujo klampumo sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl organizmas pirties metu gali veikti sklandžiau.

II. Galimas vandens negerimo arba netinkamo drėkinimo pavojus

• Diskomforto simptomai, kuriuos sukelia dehidratacija: Nedidelė dehidratacija sukelia troškulį, nuovargį ir nedėmesingumą; vidutinio sunkumo dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą ir greitą širdies plakimą; sunki dehidratacija gali sukelti karščio mėšlungį, šilumos išsekimą ir netgi kelti pavojų gyvybei.
• Elektrolitų disbalanso rizika: Prakaite yra ne tik vandens, bet ir elektrolitų, tokių kaip natris, kalis ir chloras. Jei be elektrolitų papildymo suvartojamas tik didelis gryno vandens kiekis, gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra, sukelti raumenų trūkčiojimą ir nuovargį, ypač tiems, kurie pirties patalpoje būna ilgai (daugiau nei 30 min.).
• Poveikis kūno atsigavimo efektyvumui: Po pirties organizmas turi papildyti prarastą vandenį ir energiją, kad atsigautų. Jei drėkinimas nebus laiku atliktas, nuovargio jausmas truks ilgiau, gali pasireikšti net tokie simptomai kaip galvos skausmas ir raumenų skausmas, vadinami „diskomforto sindromu po pirties“.

III. Teisingi vandens gėrimo saunoje būdai

1. Hidratuokite iš anksto: Rekomenduojama išgerti 200-300 ml šilto vandens 15-30 minučių prieš įeinant į pirties kambarį, kad organizmas iš anksto rezervuotų vandenį; pirties metu kas 10-15 minučių papildykite 100-150 ml vandens, kad vienu metu neišgertumėte didelio vandens kiekio.
2. Tinkama vandens temperatūra ir kiekis: Pirmenybė turėtų būti teikiama šiltam vandeniui, kurio temperatūra yra 30 ℃–40 ℃. Venkite gerti ledinio vandens ar per šaltų gėrimų, nes žema temperatūra gali paskatinti virškinimo trakto kraujagysles susitraukti, o tai gali sukelti pilvo skausmą ir viduriavimą; per vieną kartą suvartoto vandens kiekis neturėtų būti per didelis, kad nepadidėtų našta skrandžiui, o tai nesukeltų pilvo pūtimo ir pykinimo.
3. Pasirinkite tinkamą vandens rūšį: Trumpalaikėms (per 20 minučių) pirtims galima gerti paprastą vandenį arba mineralinį vandenį; jei pirties laikas ilgas (daugiau nei 30 min.) arba itin didelis prakaito išsiskyrimas, prarastiems elektrolitams papildyti galima išgerti atitinkamą kiekį lengvo sūraus vandens (į litrą vandens įpilkite apie 0,9 g druskos) arba sportinių gėrimų. Tačiau svarbu vengti gėrimų, kuriuose yra per daug cukraus, kad nepadidėtų organizmo medžiagų apykaita.
4. Tęskite drėkinimą po pirties: Išėję iš pirties, kelis kartus toliau hidratuokite mažais kiekiais ir palaipsniui per 1-2 valandas papildykite 500-800 ml vandens, kad organizmas visiškai atkurtų skysčių balansą.

IV. Atsargumo priemonės hidratacijai specialioms grupėms

• Pagyvenę žmonės: Pagyvenę žmonės silpniau jaučia troškulį ir lengvai nepaiso hidratacijos. Jiems rekomenduojama aktyviai drėkinti, priminus šeimos nariams ar darbuotojams. Suvartoto vandens kiekį galima atitinkamai sumažinti, tačiau reikia didinti drėkinimo dažnumą.
• Vaikai ir paaugliai: Vaikų organizme yra didesnė vandens dalis ir santykinai didesnis prakaito išsiskyrimas. Drėkinimo intervalą reikia sutrumpinti iki karto per 5-10 minučių, o kiekvieną kartą suvartoto vandens kiekį kontroliuoti 50-100 ml. Reikėtų vengti sportinių gėrimų, kad būtų išvengta per didelio cukraus vartojimo.
• Nėščios moterys, krūtimi maitinančios moterys ir lėtinėmis ligomis sergančios moterys: Šios grupės turi pasitarti su gydytoju prieš įeinant į pirties kambarį. Gydytojui leidus, hidratacijai jie turėtų rinktis šiltą vandenį, griežtai kontroliuoti išgeriamo vandens kiekį ir pirties laiką, o atsiradus diskomfortui nedelsiant sustoti ir drėkinti.

V. Išvada